Ką reikės daryti norint įteisinti nelegalų gręžinį:

Legalizavimo pradžia: gegužės 1 d.

Asmuo norintis toliau naudoti gręžinį ir jį legalizuoti (Įstatymo 3 str. 1–4 dalys):

1. pirmiausia kreipsis į savivaldybę,

2. tuomet, per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybę sumokės vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką, kurios dydis tuo atveju, jei gręžinio vanduo neskirtas komercijai, o yra namų ūkio reikmėms bus 15 eurų; o jei skirtas komercijai, priklauso nuo išgavimo: jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5000 eurų vienkartinė įmoka. (Įstatymo 6 str. 1–2 dalys),

3. gavęs iš savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį -->

4. kreipsis į įmonę, turinčią LGT leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą) -->Įmonės, turinčios leidimus atlikti žemės gelmių tyrimus,

5. įmonė vadovaudamasi AM tvarka (rengiama) parengs reikalingus dokumentus/atliks veiksmus gręžinio legalizavimui.

Gręžinys, nuo kreipimosi į savivaldybę dienos turi būti per 12 mėnesių legalizuotas.
 

6. jei savivaldybė pritarė naudoti gręžinį, tačiau nepavyksta įrašyti/įregistruoti gręžinio apsaugos zonos, asmuo turi per 12 mėnesių nuo savivaldybės atsakymo pateikimo dienos gręžinį likviduoti (gręžinius likviduoti gali taip pat įmonė turinti LGT išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą). (Įstatymo 3 str. 5 d.),

7. jei gaunamas savivaldybės nepritarimas toliau naudoti gręžinį, asmuo turi per 4 mėnesius nuo nepritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti. (Įstatymo 3 str. 6 d.),

8. tais atvejais, kai asmuo nebenori toliau naudoti gręžinio, neprivalo kreiptis į savivaldybę, tuomet asmuo turi raštu apie tai informuoti AAD ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti. (Įstatymo 3 str. 7 d.).

 

Kai norima žemės gelmių registre atnaujinti informaciją:

9. Tais atvejais, kai reikalinga atnaujinti Žemės gelmių registre esančią informaciją, asmuo apie šį savo sprendimą (kad ketina apie tokį tai gręžinį LGT valdomoje sistemoje atnaujinti informaciją) informuoja AAD ir per 30 kalendorinių dienų nuo informavimo dienos turi sumokėti vienkartinę įmoką (Įstatymo 4 str. ir 6 str. 1–2 dalys)

Nuoroda į įstatymą (kuris įsigalios gegužės 1 d.): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6c237bf2598511ecacf0d54306d0ca27?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=c3ad7239-e274-441e-b2d2-8a74c4606143

Savivaldybės nuomonę dėl pritarimo arba nepritarimo toliau naudoti gręžinį pateikia atsižvelgdamos į (1) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į (2) savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Savivaldybės nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi.

Legalizuojami tik gręžiniai, o ne šachtiniai šuliniai (kurie yra SAM kompetencijoje)

Įmones turinčias LGT leidimą galima pasitikrinti ALIS sistemoje: Atviri duomenys –> Įmonės, turinčios leidimus atlikti žemės gelmių tyrimus

 


 

Kodėl reikia registruoti gręžinius

Žemės gelmės – išskirtinė valstybės nuosavybė (LR Konstitucija), todėl valstybei būtina turėti informaciją, kiek, kur ir kokio gylio yra įrengti gręžiniai. Gręžiniai teikia informaciją apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę, todėl gręžinių duomenys reikšmingai papildo valstybės informacinius išteklius apie žemės gelmes.

Nereikalingi gręžiniai yra likviduojami, t. y. tamponuojami, o viršutinėje dalyje vamzdžiai nupjaunami, aikštelė rekultivuojama, tačiau ir likviduoti gręžiniai gali būti kliuviniu požeminėms statyboms ar komunikacijų tiesimui, todėl Žemės gelmių registras teikia duomenis apie likviduotus gręžinius. Per netinkamai likviduotus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdytiѻ geriamąjį vandenį.

Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, todėl gręžiniai turi turėti apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų.

Vandens gręžiniai turi būti aprobuoti – t. y. hidrogeologinais tyrimais turi būti nustatyta kiek galima iš gręžinio išgauti vandens ir taip apsaugoti gręžinio naudotoją nuo problemų – t. y. vandens išsekimo, kokybės pablogėjimo (pavyzdžiui, labai nukritus vandens lygiui gali padidėti vandens drumstumas), o siurbiant labai didelius kiekius vandens gali įvykti net žemės paviršiaus deformacijos, nuosėdžiai, smegduobės.

Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką, bet ir padidina žemės valdos vertę.

 

Pritarta neregistruotų vandens gręžinių įteisinimui

2021-12-07 Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymui, tuo suteikdamas galimybę gyventojams įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Laikinojo įstatymo projektas Nr. XIVP-144(3).
 
Mes naudojame slapukus
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.